šūdnagis

šū́dnagis, -ė smob. (1) Šv, Rs, šūdnãgis (2) vlg. 1. Šv, Rs kas prastai dirba, atgrubanagis: Kurs nieko nemoka padirbti, kurio nagai šūdui, subinei krapštyti, tas šū́dnagis J. Matai, šūdnãgė, i vėl pametė! NmŽ. 2. Šll kas šūdnagiuoja, niekniekių vagišius: Kas niekus vagia, tas šū́dnagis J.